Rugsėjo 21 d. mes, „Žiburio“ gimnazistai ir septintokai, nuvykome į Kudirkos Naumiestį. Tą dieną Vinco Kudirkos muziejuje vyko renginys iš ciklo „Lietuvos muziejų kelias“, taigi gidė mums daug pasakojo apie poeto, Lietuvos himno autoriaus gyvenimą ir darbą. Jinai sakė, kad galima priskaičiuoti net 8 jo profesijas – tai gydytojas, kompozitorius, poetas, žurnalistas, rašytojas ir kt.

Pirmiausia gidė parodė mums muziejaus salę, pasakojančią apie miesto praeitį, paaiškino, kad seniau miestas vadinosi Vladislavovas nuo jį įkurdinusio karaliaus vardo, tik vėliau tapo Naumiesčiu, o dar vėliau (jau po Vinco Kudirkos mirties) – Kudirkos Naumiesčiu. Šalia miesto teka Širvintos upelis, kuris skiria Rusiją (Kaliningrado sritį) nuo Lietuvos. Kadaise čia ėjo Rytprūsijos siena, o kitoje upelio pusėje stovėjęs miestas Širvinta su gražia mūrine bažnyčia ir dviaukščiais namais, kaip liudija ant sienos kabanti nuotrauka. Po Antrojo pasaulinio karo iš jo nieko nebeliko. Miesto niekados niekas neatstatė, belikę pliki laukai…

Lankydami Vinco Kudirkos muziejų atkreipėme dėmesį, kad daug eksponatų susijusių su mūsų gimtaisiais Seinais. Vienoje nuotraukoje pamatėme Juozą Kauką, varpininką, palaidotą Seinų kapinėse, kitoje mokytoją Krikščiūną, kuris buvęs Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, jau nekalbant apie patį Seinuose besimokiusį Vincą Kudirką. Buvo ir 1909 m. Lietuvos kalbininkų susitikimo Seinuose nuotrauka.

Aplankę muziejų, nuvykome į kapines prie Vinco Kudirkos kapo, čia sugiedojome Lietuvos himną – jo sukurtą „Tautišką giesmę“.

Jei kas dar nesate buvę Kudirkos Naumiestyje, nuvykite. Jis visai netoli, o įdomu pamatyti garsaus varpininko paminklą, muziejų ir jo kapą. Nesigailėsite.